Dirbtinis intelektas ir algoritmai – pastarąjį dešimtmetį gana dažnai girdimos frazės. Netyla kalbos apie modernių technologijų naudą, bet egzistuoja ir tamsioji šių išradimų pusė. Specialistų teigimu, algoritmai padeda aptikti vėžį, bet… diskriminuoja žmones? Apie algoritmų vietą šiuolaikiniame pasaulyje pasakoja informacinių technologijų žinovai Andrius Marcinkevičius ir Monika Venčkauskaitė.

Andrius Marcinkevičius, MITA iniciatyvos AI Boost Lithuania konsultacijų vadovas

Dirbtinio intelekto (DI) srityje naudojami algoritmai – labai sudėtingos matematinės formulės. Tai aukštosios matematikos sritis, su kuria dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Daugelis šiuolaikinių žmonių naudojasi kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, internetu, tad su algoritmais susiduria beveik visi. Kiekvienam DI algoritmui reikalingi duomenys. Šie duomenys padeda daryti tam tikras prognozes, identifikuoti objektus,  klasterizuoti informaciją.

Renka informaciją ir pateikia siūlymus

Norintiems geriau suprasti, kaip veikia algoritmai, specialistai siūlo prisiminti socialinius tinklus ar interneto puslapiuose iškylančias reklamas. Pasak Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) dirbtinio intelekto skatinimo iniciatyvos „AI Boost“ konsultacijų vadovo Andriaus Marcinkevičiaus, socialiniuose tinkluose, pagal tai, kas mums patinka ir tai, kuo mes domimės, algoritmai apsprendžia kokią informaciją mums nuolat pateikti.

„Iš interneto vartotojų asmeninės elgsenos ir apskritai visų žmonių elgsenos algoritmai nustato, kas vartotojams yra aktualu. Algoritmai pažįsta žmogaus poreikius, pomėgius, jo gyvenimo būdą ir pagal tai teikia pasiūlymus“, – teigia A. Marcinkevičius

„Dirbtinis intelektas ir algoritmai daro įtaką netgi mūsų žmogiškiesiems ryšiams. Kalbant apie socialinius tinklus, dirbtinis intelektas gali rekomenduoti jums žmones, su kuriais jums tikriausiai būtų įdomu susipažinti. DI gali iškelti ir nepažįstamų žmonių generuojamą turinį, jei dirbtiniam intelektui pasirodys, kad jis jums gali būti aktualus“, – prideda Monika Venčkauskaitė, „NRD Cyber security“ techninė ekspertė ir tyrėja.

Tie patys principai galioja ir kalbant apie pardavimus. Iš žmogaus elgsenos, to, kuo jis domisi ar perka, algoritmai atpažįsta, ką žmogui toliau reikėtų siūlyti.

„Viena vertus, galima pamanyti, kad tokiu būdu kažkiek žaidžiama su žmonių psichologija ir skatinama pirkti, kas galbūt nėra taip jau būtina. Kita vertus, jei jau siūlomos aktualios prekės ar paslaugos, vartotojai yra mąstančios bei už save atsakingos asmenybės ir galutinį sprendimą, pirkti ar ne, priima patys“, – sako Andrius Marcinkevičius.

„Dirbtinį intelektą apmoko tie patys žmonės, tad DI turi panašius įgūdžius, kaip ir pats pardavėjas, tik viską daro daug greičiau ir didesniais mastais. Čia didelės problemos nėra, nes galutinį sprendimą vis tiek priima žmogus“, – antrina M. Venčkauskaitė.

Padeda išvengti katastrofų ir identifikuoja vėžį

Algoritmai jau dabar padeda prognozuoti, o tuo pačiu ir išvengti katastrofų – nuspėti kur ir kada galėtų įvykti kokia nors gamtos stichija ir padėti jos išvengti. Taip pat jie naudojami ir teisėtvarkos srityje – padeda prognozuoti nusikalstamumą, apspręsti, kada ir kur gali padaugėti nusikalstamos veiklos. Algoritmų pritaikymas populiarėja ir medicinos srityje. Galima manyti, kad ateityje algoritmai ir dirbtinis intelektas taps labai svarbiu gydytojų įrankiu – nustatinės ligas, paskirs reikiamus vaistus, netgi atliks operacijas.

„Tinkamai pritaikytas algoritmas gali būti labai geras įrankis medikui. Medicinoje tai yra didžiulis proveržis, nes tokios ligos kaip vėžys diagnozuojamos daug greičiau ir tiksliau. Operacijos taip pat planuojamos daug tiksliau ir užtrunka daug trumpiau, o rizika pacientui – sumažinama. Netolimoje ateityje nesudėtingas operacijas pilnai galės atlikti robotai, tai bus automatizuota. Sudėtingesnės operacijos turėtų būti prižiūrimos žmogaus, bet visa mechaninė veikla bus atliekama preciziškų robotų, kurie bus daug tikslesni netgi už patyrusio chirurgo rankas. Nors gydytojų nepakeisime, jie greičiausiai taps ne kiek chirurginės dalies atlikėjai, o jos planuotojai. Keisis ir pati gydytojų rolė – medikai privalės įgyti daugiau žinių apie dirbtinio intelekto veikimą, robotiką, technologijas. Manau, kad medicinos srityje laukia daug teigiamų pokyčių“, – kalba Monika Venčkauskaitė.

Žmones diskriminuojantys algoritmai

Dirbtinis intelektas yra sukurtas žmogiškojo intelekto, todėl nenuostabu, kad gali perimti ir pastarojo ydas. Vienos žmonių grupės kartais remiasi stereotipais bei diskriminuoja kitas. Šiuo žmogiškojo proto ribotumu kartais pasižymi ir dirbtinis intelektas. Dėl tam tikrose srityse naudojamų DI sistemų gali būti diskriminuojami tam tikros odos spalvos, socialinio statuso ar lyties žmonės. Pasak specialistų, algoritmai veikia analizuodami didžiules imtis duomenų, o dėl to gali atsirasti ir tam tikras šališkumas. Dirbtinio intelekto specialistai turėtų atkreipti didelį dėmesį į tai, kokie duomenys yra naudojami ir į potencialias rizikas, kurios dėl to gali kilti.

„Kalbant apie algoritmų diskriminaciją, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip dirbtinis intelektas yra apmokomas. Dirbtinis intelektas susideda iš daugybės duomenų. Jeigu tarp tų duomenų paklius rečiau pasitaikantys reiškiniai, šiuos reiškinius DI gali atpažinti kaip nereikšmingus, kas yra labai blogai, jei mes kalbam apie algoritmus, kurie, pavyzdžiui, skirti samdyti žmones. Renkant duomenis svarbu atrinkti pagrindinius kriterijus, tokius kaip darbo patirtis, gebėjimai, stažas bei vengti tokių, kaip lytis, rasė ir panašiai, nes jeigu tam tikros rasės žmonių imtyje bus mažiau – dirbtinis intelektas gali juos diskriminuoti ir suvokti kaip mažiau tinkamus. Dėl diskriminacijos problemos dabar dirbtinis intelektas naudojamas tik kaip patariamasis balsas. DI gali pastebėti, ko nepastebėjo žmogiškųjų išteklių specialistas ir pagreitinti įvairius procesus, bet pakeisti žmogaus – dar ne“, – pasakoja „NRD Cyber security“ specialistė.

Algoritmų diskriminacija gali pasireikšti ir kitose srityse. Diskriminuojami gali būti netgi norintys apsidrausti ar bankuose paskolą bandantys gauti žmonės.

„Apmokant algoritmus labai svarbi specialistų priežiūra. Tik taip galima užtikrinti naudojamų duomenų nešališkumą – gerai atrinkti duomenis, vėliau patikrinti apmokytą modelį, stebėti, kaip modelis veikia esant mažumoms ir ar jų nediskriminuoja“, –  tęsia M. Venčkauskaitė.

Taip, telefonas jūsų klausosi

Diskriminacija – ne vienintelė dirbtinio intelekto keliama grėsmė. Specialistų teigimu, DI algoritmai nerimą kelia dėl privatumo praradimo klausimų.

„Dirbtinio intelekto ir duomenų apsaugos klausimai yra itin sudėtingi, nes neegzistuoja pakankamai apibrėžtų įstatymų žmogaus privatumui apsaugoti. Ši teisinė sfera dar tik besiformuoja. Duomenys suteikia labai didžiulę galią, tad valstybės atsakomybė šiuo klausimu yra milžiniška – valstybė turi sugebėti užtikrinti duomenų apsaugą“, – teigia „NRD Cyber security“ specialistė.

Tikriausiai ne vienam teko susidurti su nejaukia situacija, kai su draugais pasišnekučiavus apie gana konkrečius dalykus, tą pačią dieną naršant internete išvystama atitinkama prekės ar paslaugos reklama. Pasak „AI Boost“ konsultacijų vadovo, tokie įvykiai – tikrai ne sutapimas.

„Taip, telefonas klausosi jūsų pokalbių.  Mobilieji įrenginiai turi mikrofonus, o tam tikros sistemos atpažįsta raktinius žodžius ir pagal tuos žodžius pasiūlo vienokią ar kitokią reklamą. Galbūt tai ir nėra labai jauku, bet geriau pagalvojus, tai nekelia nuostabus – telefonas juk iš karto sureaguoja, kai netikėtai ištari „Hey, Google !“. Nuo to nepabėgs nė vienas, kuris nori naudotis išmaniosiomis technologijomis. Žinoma, tai reiškia, kad technologijas galima pasitelkti ir blogiems tikslams – šnipinėti, klausytis pokalbių, bet čia jau ne dirbtinio intelekto reikėtų bijoti, o žmonių“, – teigia A. Marcinkevičius.

Algoritmais manipuliuojama ir politiniams tikslams pasiekti

Pasak A. Marcinkevičiaus ir M. Venčkauskaitės, bene didžiausia problema, kai DI ir algoritmai pasitelkiami paveikti žmonių nuomonę ir politinius sprendimus. Čia prisiminti galima prieš porą metų pasaulį supurčiusį beprecedentį skandalą. 2018 m. per politinių konsultacijų bendrovę „Cambridge Analytica“ Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabas gavo daugiau nei 50 mln. Socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis ir juos rinkimų metu pasitelkė kandidato reklamai, siekiant nuspėti ir paveikti rinkėjų balsavimo pasirinkimus, jiems apie tai net nenutuokiant. „Cambridge Analytica“ surinkta informacija apėmė „Facebook“ vartotojų asmeninę informaciją, jų pomėgius, religines, politines pažiūras ir panašiai, o tai leido sukurti socialinio tinklo vartotojų psichologinius profilius, suskirstyti juos į tikslines grupes ir, atsižvelgiant į šių tikslinių grupių prioritetus, kurti joms patrauklias politines žinutes. Deja, algoritmai manipuliuoti žmonėmis leidžia ne tik naudojantis faktine informacija, bet ir į galvas brukant netikras naujienas.

„Algoritmus galima pasitelkti ir kuriant netikras naujienas. Neseniai buvo išrasti DI algoritmai, kurie leidžia ant vaizdo medžiagoje esančių žmonių užklijuoti kitų asmenų veidus. Tai reiškia, kad šiais laikais itin lengva kurti suklastotas naujienas, internete gimdyti neegzistuojančius žmones – taip tie patys rusų troliai gali lengvai susikurti netikras anketas, padirbinėti vaizdinę medžiagą, skleisti netikras naujienas ir propagandą“, – sako „AI Boost“ konsultacijų vadovas.

Nors grėsmių esama, specialistai į dirbtinį intelektą ir algoritmus skatina žvelgti pozityviai.

„Kai kurios baimės yra pagrįstos ir apie tai reikia galvoti, bet kaip DI gali generuoti netikras naujienas, taip pat gali jas ir identifikuoti. Svajokim apie ateitį. Dirbtinis intelektas žada daug šaunių pokyčių ir jeigu visuomenė sugebės prie jų prisitaikyti, gyvensime daug geresniame pasaulyje“, – užbaigia M. Venčkauskaitė.

Turinys parengtas bendradabriaujant su iniciatyva AI Boost Lithuania.

Straipsnis publikuotas: https://www.15min.lt/max/naujiena/gyvenimas/nuolat-besiklausantys-telefonai-ir-diskriminuojantis-dirbtinis-intelektas-siuolaikinis-zmogus-algoritmu-ikaitas-1222-1369098