Dirbtinio intelekto (DI) sritis eksponentiškai auga ir artimiausioje ateityje užims vis didesnę ekonomikos dalį. Dėl lyderystės joje jau grumiasi JAV, Kinija ir Europos Sąjunga. Ar galėtų Lietuva pakonkuruoti ir, nustebinusi visus, šauti į priekį?

 

Gediminas Pekšys – „Oxipit“ direktorius ir vienas iš įkūrėjų

Šiuo metu pasaulio žemėlapyje matome kelis ryškesnius dirbtinio intelekto taškus – Šiaurės Ameriką, Europą ir Kiniją. Šiaurės Amerikoje tiek Kanada, tiek JAV yra stipriai pažengusios. Europoje akivaizdi lyderė yra Didžioji Britanija, tačiau pasižymi Šveicarija ir Olandija, o visai neseniai Prancūzija viešai pareiškė savo ambicijas perimti europinę lyderystę dirbtinio intelekto srityje. Dabartinę šių šalių lyderystę nulemia tai, kad jos nuo seno pirmavo vystant bei diegiant inovacijas ir turi stiprias akademines institucijas. Yra ir mažesnių šalių, kurios turi potencialo dirbtinio intelekto srityje, pavyzdžiui, Estija ar Sakartvelas. Estija turi gerai išvystytą startuolių ekosistemą ir žino, kaip auginti „vienaragius, o Sakartvelas kartu su „Microsoft“ ir „HP“ pagalba steigia dirbtinio intelekto universitetą, pasižymi akademinių publikacijų gausa.

Lietuvoje jau formuojasi dirbtinio intelekto ekosistema ir yra nemaža dirbtinio intelekto bendruomenė. Yra lietuviškų įmonių ir startuolių, garsinančių Lietuvą kaip dirbtinio intelekto kūrėjų šalį.

Pavyzdžiui, „Neurotechnology“ – lietuvių dar 10-ąjį dešimtmetį įkurta įmonė, kurianti biometrinius sprendimus ir algoritmus, yra viena pasaulio lyderių biometrinėse technologijose. Joje dirba apie 40 mokslininkų-tyrėjų ir yra sukaupta gera patirtis, kaip kurti pasaulinio lygio DI sprendimus. Lietuvių įmonė „Pixevia“ sukūrė pirmąją Europoje autonominę parduotuvę, kurioje galima apsipirkti be kasų ir kasininkų.

Lietuviai yra pasižymėję tarptautiniuose dirbtinio intelekto konkursuose, tokiuose kaip „Kaggle“, „Apple Design Award“, Europos Inovacijų ir Technologijų instituto inovatyviausių startuolių konkursas ir yra pelnę nemažai pirmų vietų.

Yra lietuvių, kurie buvo įtraukti į globalų dirbtinio intelekto dešimtuką – Darius Barušauskas iš „Oxipit“ buvo atsidūręs šio sąrašo ketvirtoje vietoje. Nors dabar mūsų laimėjimai yra ganėtinai nišiniai, tam tikrų sričių specialistai, pavyzdžiui, biometrikos, Lietuvą ir jos dirbtinio intelekto ekosistemą tikrai žino. Žiūrint į akademinį kontekstą, situacija kiek prastesnė, – mūsų nesimato pagrindinėse šios temos konferencijose, įspūdingomis akademinėmis publikacijomis irgi negalime pasigirti. Galima aptikti lietuvių autorių publikacijų DI temomis, bet jie nėra asocijuojami su Lietuvos universitetais, nes dirba ir reziduoja užsienio įmonėse bei akademiniuose centruose. Studijų programų gausos irgi nėra – šiuo metu Kauno Technologijų universitetas (KTU) yra parengęs bakalauro programą, tačiau svarbu, kad atsirastų dirbtinio intelekto magistro ir doktorantūros programų, orientuotų į rezultatus.

Kaip paskatinti proveržį?

Šiuo metu nesimato Lietuvos noro ar ambicijų išsiveržti į pasaulio lyderius dirbtinio intelekto srityje. Tai, ką matome, yra labiau panašu į norą neatsilikti. Lietuvai reikia ambicingos dirbtinio intelekto strategijos ir kuo daugiau aiškumo – identifikuoti tikslus ir siekti rezultatų. Per pastaruosius keletą metų buvo neblogų bandymų užmegzti pokalbį tarp dirbtinio intelekto bendruomenės ir valdžios institucijų, tačiau norėtųsi matyti daugiau greičio ir ambicijos šioje srityje. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai daugiau nei prieš metus buvo pateiktos dirbtinio intelekto gairės, tačiau jos nesimaterializavo į šalies strategiją, o strategija šaliai yra būtina, jeigu pretenduojame į lyderystę. Nereikia bijoti viešai pareikšti šalies ambicijų, kaip tai padarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Daugelis dalykų Lietuvoje jau gerai veikia ir yra palankūs ekosistemos plėtrai – yra paprasta įsteigti įmonę, su rizikos kapitalu irgi viskas yra gerai. Pagal investicijų į dirbtinį intelektą neatsiliekame nuo kitų šalių, o net atvirkščiai – pagal tai, kiek investicijų tenka vienam gyventojui, Baltijos šalys yra lyderių pozicijose, ypač lyginant su Skandinavija.

Daug neaiškumo pas mus yra duomenų apsaugos srityje – nėra aiškiai apibrėžta, kas yra ir nėra asmens duomenys, kas yra anonimizuoti duomenys ir t.t. Jei šioje sriyje būtų daugiau aiškumo, būtų paprasčiau startuoliams rastis ir bendradarbiauti su valstybės institucijomis. Manau, kad nereikėtų būti labai atsargiems šiuo klausimu, nes jeigu mūsų pagrindinis tikslas bus kuo griežčiau sureguliuoti šią sritį – turėsime labai menką progresą.

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie duomenų atvėrimo poreikį – jis taptų pagrindu kurti produktus ir galėtų padėti išspręsti nemažai valstybės institucijoms iškylančių uždavinių. Manau, kad galėtume leisti didesniam kiekiui žmonių eksperimentuoti su duomenimis, siekiant rasti valstybei naudingų sprendimų. Prieš keletą metų buvo pradėta kalbėti apie „sandboxų“ kūrimą ir tai būtų nuostabi galimybė mokslininkams ir dirbtinio intelekto specialistams dirbti prie šaliai opių problemų.

Dabar Lietuvai trūksta didžiųjų informacinių technologijų korporacijų dėmesio. Būtent jos dažnai padeda auginti specialistus, bendradarbiauja su universitetais, investuoja į inovacijas, jų specialistai dirba ir prie tam tikrų akademinių straipsnių kartu su mokslininkais – iš tokio bendradarbiavimo gimsta naujos idėjos ir projektai.

Objektyviai vertinant, Lietuva yra kiek per maža tam, kad didelės įmonės čia norėtų steigti savo padalinius. Tačiau jeigu suvienytume visą Baltijos regioną – kartu įkurtume dirbtinio intelekto institutą, skatintume apsikeitimą idėjomis ir patirtimis – galėtume atkreipti didelių korporacijų dėmesį ir pritraukti investicijų iš korporacijų, kurios pačios turi išskirtinius dirbtinio intelekto centrus – „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, „Amazon“. Atkreipus didžiųjų įmonių dėmesį iš jų galima būtų tikėtis ir didesnių investicijų. Jos skatintų ekosistemą smarkiai plėstis ir didintų joje esančių žmonių bei įmonių skaičių.

Konkuruokime protingai

Tenka pripažinti, kad Lietuvai konkuruoti dėl globalios lyderystės dirbtinio intelekto srityje su didesnėmis šalimis, tokiomis kaip Didžioji Britanija ir JAV, yra beveik neįmanoma. Tos šalys jau turi didelį įdirbį ir patirties auginant startuolius bei diegiant inovacijas, ten veikia stiprios akademinės institucijos, pasaulinio lygio dirbtinio intelekto ekspertai, galintys ne tik patys kurti, bet ir ugdyti naujas specialistų kartas.

Tačiau tam tikruose segmentuose konkuruoti tikrai galime. Tą puikiai rodo lietuviškos įmonės „Neurotechnology“ pavyzdys, kurios algoritmai pirštų atpažinimui buvo įvertinti kaip vieni geriausių pasaulyje pagal tikslumą keletą metų iš eilės, o pastaraisiais metais – patys geriausi.

Pirmiausiai, didelę pažangą galėtume padaryti vaizdų apdorojimo/interpretavimo ir signalų analizės srityje. Čia mums netrukdo tai, kad esame maža šalis, nes vaizdai visame pasaulyje yra vienodi ir mūsų sukurti produktai būtų aktualūs globalioje rinkoje.

Antra, bendradarbiaudami su kitomis Baltijos šalimis, galėtume padaryti proveržį kalbos apdorojimo srityje, kur vyko didžiausias progresas pastaruosius keletą metų. Mes, kaip estai ir latviai, turime nedidelę šalį ir unikalią kalbą. Dirbtinio intelekto bendruomenės dėmesys tokioms kalboms yra mažesnis, tad mums atsiranda galimybė bendradarbiaujant rasti technologinių sprendimų, tinkami mažesnių ir retesnių kalbų apdorojimui. Jie pirmiausiai atitiktų mūsų poreikius, o vėliau galėtų būti naudojami ir globalioje rinkoje.

Turime stengtis, kad mūsų talentai turėtų progą įsigilinti į potencialiai perspektyvias sritis ir tai daryti aukščiausiame lygyje, kad gebėtų kurti įmones ir inovuoti produktais, skirtais globaliai rinkai. Šios galimybės dar nesame iki galo išnaudoję.

Taip pat turime kurti palankią aplinką dirbtinio intelekto talentams atsirasti, skatinti jaunus žmones rinktis su DI susijusias specialybes ir siūlyti kokybiškas programas. Įvairūs ekonominiai rodikliai rodo labai stiprų eksponentinį dirbtinio intelekto srities augimą, o tai nulems vis didėjantį ekspertų poreikį. Investicijos į specialistų atlyginimus auga kosminiu greičiu, o dirbtinio intelekto doktorantūros šiuo metu populiariausios iš IT srities krypčių. Pasaulyje ruošiamas specialistų skaičius didelis, tačiau jų trūkumas vis tiek jaučiamas pastaruosius septynerius metus. Žinoma, jeigu mes Lietuvoje nevystysime dirbtinio intelekto srities, nematysime didelio augimo – nesijaus specialistų trūkumo ir tiesiog liksime paraštėse.

Straipsnis publikuotas: https://www.vz.lt/technologijos-mokslas/technologijos/2020/06/06/lietuva–dirbtinio-intelekto-lydere-pasaulyje-ar-tai-imanoma#ixzz6TZxmAy8P